Bus keista viską vėl pradėti nuo nulio. Keista, bet malonu ir vėl nusišypsoti parašius pirmąjį įrašą, ir vėl nustebti ties šimtuoju, ir vėl susimąstyti tūkstantąjį kartą perskaičius tai, nuo ko viskas ir vėl prasidėjo. "Nejaugi laikas bėga taip greitai?" - ir vėl nejučiomis paklausiu. Ir vėl. Ir vėl. Ir vėl.

Iki begalybės.

O iš tiesų man reikėjo net dviejų metų, kad suprasčiau, jog nenoriu rašyti kitiems. Man reikėjo dviejų metų, kad suprasčiau, jog noriu rašyti tik sau ir dėl savęs. Ir pagaliau atradau, ko iš tikrųjų noriu.

Besąlygiško privatumo.

Tik sau ir dėl savęs.